Iš kur gauname bičių vašką?
Ar žinojote, kad dirbdami ir su meile kurdami produktus Jums naudojame ne vien savo bityno bičių vašką? Žavimės ir nuolat palaikome ryšį su mūsų krašto bitininkais, kurie negaili jėgų ir triūsia prižiūrėdami bites bei kruopščiai rinkdami medų ir bičių vašką. Kai tiesiai iš bitininko rankų gauname geltoną, pievomis kvepiantį vaško luitą, abejonių dėl vaško kokybės nekyla! Vaško kokybę galima patikrinti paprasčiausiai įdarbinus savo nosį – jo nesumaišysi su niekuo kitu! :)
Pristatome tris pagrindinius mūsų bičių vaško tiekėjus!
Su rūpesčiu ir atsidavimu surinktas bičių vaškas naudą neša ne tik bitininkystei, bet kartu ir visai gamtai. Šis šiltas, prisiminimų ir patyrimų praturtintas asmeninis prisilietimas užtikrina, kad bitininkų surinktas bičių vaškas yra pačios aukščiausios kokybės. Asmeninės jų istorijos tik dar labiau įprasmina mūsų tautos gilias bitininkystės tradicijas.
Bitininkas Donatas (mano tėtė)
Donatas – trečios kartos bitininkas, žinias apie bitininkystę perėmęs iš savo mamos (mano močiutės), o ji iš savo mamos (mano prosenelės). Donatas bitininkauja virš 30 metų. Šiuo metu jis prižiūri ir medų suka iš 12 bičių šeimų.
„Bitininkystė – tai mano vasaros hobis. Kuomet kartu su mama užsikuriame dūmines ir einame prie avilių. Perkeliame korius, jei avilyje vietos per mažai ar per daug, stebime motinėlės darbą. Malonumas užplūsta, kai matau, jog bitės puikai dirba, avilyje netrūksta vietos. Taip pat, patinka ruošos darbai rudenį ruošti bites žiemoti ir profilaktiškai gydyti nuo ligų.“
Prisiminimais ir patyrimais dalinasi Donatas
Bitininkas Alfonsas (mano dėdė)
Alfonsas – pirmos kartos bitininkas ir bitininkauja jau daugiau nei 30 metų. Tačiau avilių skaičius kito visuomet, kaip ir pas daugelį bitininkų.
„Nuo vaikystės, kai buvau dar mažas vaikas, neatsitraukdavau nuo bičių. Bitės man buvo šventas reikalas. Tiek patikdavo jas stebėti, jog per ilgai užsibuvęs prie jų, plumpt ir gaudavau per nosį! 😊 Ir bėgdavau namo šaukdamas. Jaunystėje talkininkaudavau dėdei bitininkauti, dar kai pats neturėjau bičių. Pradėjau bitininkauti nuo vieno avilio, na, o vienu metu bitynas išsiplėtė iki 30 avilių.“
Prisiminimais dalinasi Alfonsas
Bitininkas Arūnas
Arūnas – trečios kartos bitininkas ir prižiūri apie 250 bičių avilių.
„Nuo vaikystės, gamtos gyvenimas man buvo įdomus. Kadangi bitininkavo seneliai, prie bičių eidavau ne vėliau kaip būdamas 7-erių metų. Pradžioje patikdavo pasižiūrėti kas vyksta avilyje, dūminę papūsti šalia stovint. Žavėjo bičių gyvenimas, nes tai yra bendruomenė, šeima. Bitės darbininkės meilė motinėlei ir pasiaukojimas begalinis. Daug sąryšių ir panašumų yra tarp bitės ir žmogaus. Žiemomis daug knygų skaitydavau apie bites ir po šiai dienai tai yra nenusibostantis darbas. Taip, yra rutininių darbų, tokių kaip medaus sukimas ar vaško lydymas, tačiau kiekvieni metai yra kitokie. Keičiasi gamta, augalai ir vis kintanti žemės ūkio politika.“
Prisiminimais ir patyrimais dalinasi Arūnas
